DARŽELIO KŪRIMAS SAU IR KITIEMS

Kasdien turiu daugybę susitikimų su skirtingais žmonėmis. Jie praeina sklandžiai, maloniai ir įdomiai, tačiau dažniausiai pagal nusistovėjusias taisykles: atidžiai renkami žodžiai, jaučiamas nedidelis įsitempimas ar stengiasi sudaryti kuo geresnį įspūdį.

Tuo tarpu su Asta, vaikų darželio Katino dienelės vadove, viskas buvo kitaip. Vos jai atidarius duris ir energingai mostelėjus užeiti į jau baigiamas įsirenginėti patalpas, iš karto žinojau, kad bus labai gerai. Išties viskas buvo taip gerai, kad tąkart, nuėjusi apžiūrėti vietos, kurioje planavau pasinaudoti valandine vaiko priežiūros paslauga, sugrįžau kitą dieną su vyru. Parodžiau jam patalpas ir pasakiau, kad čia yra tas darželis, į kurį leisime Kotryną.

Asta visiškai mane užbūrė savo entuziazmu, profesionalumu ir žmogišku tikrumu. Ne ką mažiau užburianti ir jos gyvenimo istorija, kuria dalinuosi naujoje rubrikoje ISTORIJOS, skirtoje įkvepiantiems pasakojimams.

Processed with VSCO with a7 preset

Processed with VSCO with a2 preset

1. Asta, tu net 10 metų gyvenai užsienyje ir tik neseniai sugrįžai į Lietuvą, tad, prieš paklausdama, kodėl priėmei sprendimą nuo šiol kurti savo šeimos ateitį čia, pirmiausia noriu sužinoti, kodėl išvažiavai?

Oh, tai buvo taip seniai! Užbaigusi Vytauto Didžiojo universitete socialinio darbo studijas, pradėjau galvoti apie tai, ką norėčiau daryti. Rodos, iš karto prasidėjo tikrasis gyvenimas ir reikėjo ieškoti naujų galimybių, kelių ir veiklų. Nebuvo laiko laukti, ar tai make sense (supratingai palinksiu nes, vos baigę universitetą, kartu su vyru taip pat svarstėme apie galimybę išvažiuoti)?

2. Visų išvažiavusiųjų į užsienį pradžia buvo labai skirtinga, kokia tavoji?

Man pasisekė, nes vos tik atvykusi, susiradau darbą, susijusį su personalo atranka, o tai siejosi su mano baigtomis studijomis. Visus 10 metų, gyvendama Anglijoje, Linkolno mieste, dirbau tik toje firmoje ir tobulėjau bei kilau karjeros laiptais. Beje, su savo vyru Jan taip pat susipažinau užsienyje ir kartu ėmėme kurti jau bendrus šeimos ir ateities planus. 

Processed with VSCO with a2 preset

Processed with VSCO with a7 preset

Processed with VSCO with a2 preset

Processed with VSCO with a7 preset

Processed with VSCO with a7 preset

3. Kas inspiravo grįžimą į Lietuvą? 

Iš pradžių tai buvo pakankamai spontaniška idėja, tačiau kuo daugiau ėmėme šnekėtis, tuo labiau atrodydavo, jog išties tai tinkamiausias žingsnis. Mūsų mąstymą, vertybes ir norus, matyt, kaip ir daugeliui šeimų, pakoregavo vaikelio gimimas.

Adorija buvo nepaprastai laukiama, trokštama ir išsvajota, todėl, vos tik jai gimus, ėmėme svarstyti, ką galime dėl jos padaryti.

Norėjosi suteikti viską, ką geriausia galime duoti. Taigi, pirmiausia abu su vyru priėmėme sprendimą pirmuosius dukrelės gyvenimo metus skirti tik jai ir išvykome metams gyventi į Ispaniją. Tie metai buvo padovanoti dukrytei, o vyras turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

Būtent tada mūsų šeimą aplankė dar vienas stebuklas – pradėjau lauktis antrosios dukrelės. Tik dar labiau sustiprėjo mūsų noras, kad jau abu vaikai augtų lietuviškoje kultūrinėje aplinkoje, kur galėtų mokytis savo kalbos ir puoselėtų artimą ryšį su savo seneliais bei giminėmis. Tą artumą labai branginame. 

4. Kaip atsirado darželis “Katino dienelės“? 

Labai natūraliai ir organiškai (šypsosi, prisėsdama ant grindų su jau gerokai vėstančia kava).  Sugrįžę pirmiausia pradėjome ieškoti darželio Adorijai. Jai dabar tik pusantrų metukų. Aplankėme net 26 ugdymo įstaigas ir, tiesą sakant, neradome nieko tinkamo. Nenoriu pasirodyti pernelyg kritiška, tačiau tąkart tiesiog atrodė, jog didžioji dalis vietų tik aprašymuose ar vadovų žodžiuose skambėjo žaviai, tačiau popieriuje egzistuojančios ugdymo programos nebuvo pritaikomos praktiškai darželio auklėtojų.

Ach, buvo daug niuansų, paieškų ir apmąstymų. Gyvendama užsienyje, mačiau, kaip veikia ugdymo įstaigos ten ir turėjau stiprų įsivaizdavimą, kaip viskas turėtų atrodyti realybėje.

Norėjosi pirmiausia Adorijai, o po to ir kitiems vaikams sukurti tokią įstaigą, kurioje jie galėtų būti savimi ir pamažu ugdyti savo asmenybes bei stipriąsias puses. Būti skatinamais, mylimais, suprastais ir gerbiamais. 

Processed with VSCO with a9 preset

Processed with VSCO with a7 preset

Processed with VSCO with a7 preset

DCIM100MEDIADJI_0073.JPG

5. Lietuvoje išties daug darželių ir jie visi nepaprastai skirtingi. Asta, kas Katino dienelėse vyksta kitaip? 

Labai sunku papasakoti keliais sakiniais, nes apie auklėjimą galiu kalbėti nesustodama.

Man svarbūs du raktiniai žodžiai, kuriais ir yra grįsta darželio filosofija. Tai – holistinis požiūris ir demokratiškumas.

Pirmasis reiškia tai, kad mokymosi, tobulėjimo procesą stengiamės vykdyti integruotai per žaidimus, per kasdieninę veiklą ir pasaulio pažinimą. Tam, kad išmoktume medžių rūšis, nebūtina sėdėti ir mokytis atmintinai, o einame į šalia esantį Verkių parką ir žaidžiame, stebime, pažįstame pasaulį ir save. remiantis aukščiausiais Lietuvos ir Didžiosios Britanijos mokymo sistemų standartais.

Tuo tarpu demokratiškumą mes, tai yra, aš ir darželio auklėtojos, suprantame kaip saugios ir kūrybiškumą skatinančios aplinkos bei santykių kūrimą. Tokioje aplinkoje vaikas gali atsiskleisti ir žaisdamas lavinti kūrybiškumą, nebūti varžomas kažkokių keistų taisyklių ir reikalavimų. Tai yra, jei vaikas nori piešti mėlyną saulę, tebūnie ji būna mėlyna ir nereikia priėjus taisyti vaiko, prikišant jam neva daromą jo klaidą.

Apskritai, mes labai stengiamės praktikuoti pastabumą tam, kad matytumėte, koks yra kiekvienas vaikas ir leistumėme jam skleistis ir tobulėti, neužgesintumėme jo asmenybės. 

Kitas labai svarbus aspektas mums buvo anglų kalba, kadangi norime, kad vaikai matytų ir patirtų platų pasaulį, o jų pasirinkimų neribotų kalbinis barjeras. Šiais laikais labai svarbu vaikams suteikti kuo daugiau įrankių, kad jie turėtų kuo daugiau pasirinkimų ir galimybių, todėl po pietų visuomet su vaikais stengiamės kalbėtis tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. 

Processed with VSCO with a2 preset

Processed with VSCO with a7 preset

Susiraičiusios ant grindų toliau kalbamės apie lietuviško verslo kūrimo realijas, džiaugsmus ir sunkumus, norus ir pastangas bei apie tai, ko linkime savo vaikams. Netrukus iš Verkių parko sugrįžta auklėtoja Rita su mažaisiais ir patalpos prisipildo juoko, emocijų ir garsų. Adorija kutena Kotrynai smakrą, o ši susidomėjusi žiūri, kaip visi pradeda valgyti pietus. Pabandau Kotryną iškelti iš maitinimo kėdutės ir pasodinti šalia kitų, o ji visai neprieštaraudama pirmą kartą ima ir valgo sriubą. Paliekame jau miegančius vaikus ir jaučiuosi tokia rami bei užtikrinta kaip niekad. Kažkokia magija, pagalvoju keliaudama į mašina ir po to rašydama šį tekstą. 

Processed with VSCO with a8 preset

Processed with VSCO with a8 preset

Processed with VSCO with a7 preset

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s